KAUNO „GIMTADIENIS“– AR MIESTO SUDEGINIMO DIENA? 🕯️

Kauno miesto sudeginimas 1261 - 1262 metai "Naujoji Prūsijos kronika" Vygandas Marburgietis:

Aukštiesiems pareigūnams įsakius ir leidus , brolis Henrikas iš Šioningeno [išvyko ] suprisiųsta is jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies ir mūrų storumo , gilumo ir aukštumo , ir pastatyti mašinų , sienodaužių ir t. t. bei pranešti tų duomenų magistrui, nes ateinančią žiemą manė pulti Kauną <....> kurio mūrą krikščionys buvo jau taip suknežinę , kad jis nuvirto drauge su stabmeldžiais . Krikščionys supuolę žeidžia juos ir žudo , ir šitaip užėmė priešpilį, o stabmeldžiai buvo priversti šliaužti [ atgal ] į pilį.

Pagaliau Verbų sekmadienį [IV .10] [Ordino] 21 broliai apgulė pilį iš visų pusių , <...> Velykų išvakarėse [1362 IV .16]: Ir ką tik rado, [visus] užmušė , išskyrus Kęstučio sūnų Vaidotą , kurį paėmė į nelaisvę su 36 stabmeldžiais 29. Net 600 buvo nukautų, kiti liepsnose sudegė, o daugelis užtroško [degančioje] pilyje, ir taip užmušta [stabmeldžių] 3500; krikščionių — 200. Tad iš džiaugsmo krikščionys užtraukė vokiškai tą šlovės giesmę: „Kristus prisikėlė", baigdami vokiškai: „Linksminkimės mes visi, kad stabmeldžiai liūdesy, Kyrie eleison".

Tikroji miesto pradžia, tai - Eigulių piliakalnis ir gyvenvietė:

kuriuos taip pat sudegino 1382 06 30 per Šv. Mergelės Marijos Teutonų Jeruzalėje katalikiškojo ordino (Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) antpuolį. Į šiaurės rytus nuo Eigulių kapinių yra akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės. 1948 m., 1952-1953 m. ir 1957 m. Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus (vadovė Rimutė Rimantienė) ištyrė gyvenviečių grupę, buvusią Neries II viršsalpinėje terasoje. Gyvenvietės čia buvo nuo vėlyvojo paleolito (10–9 tūkstantmečio pr. kr.).

Siūlau remtis moksliniais faktais, tai yra archeologija ir skelbti Kauno pradžią nuo Eigulių gyvenvietės. Tuomet Kaunas turi apie 11 000 metų istorijos, kuri buvo trumpam nutrūkusi tik 14 a. 6 dešimtmetyje jį sudeginus kryžiuočiams (katalikų vienuoliams).

Aivaras Lileika